Pereiti prie turinio

Duresis

Duresis
alb. Durres
Uostas
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybe Albanija
Apskritis Duresio apskritis
Apygarda Duresio apygarda
Gyventoju (2011[1]) 113 249
Vikiteka Duresis
Kirciavimas Duresis

Duresis - miestas vakarineje Albanijos dalyje, prie Adrijos juros pakrantes; antrasis pagal dydi salyje, dauguma gyventoju albanai. Miesto religine gyventoju dauguma sudaro Albanijoje vyraujancios musulmonu sunitu bendruomenes atstovai, yra kataliku, staciatikiu ir bektasiu (islamo sekta) bendruomenes.

Duresis yra apygardos ir apskrities centras ir siu administraciniu-teritoriniu vienetu svarbiausias miestas. Duresis yra antrasis pagal dydi ir svarba Albanijos (po Tiranos) pramonines ir ekonomines veiklos centras bei pagrindinis salies uostas. Mieste isvystyta laivu statybos ir remonto, chemijos, metalo apdirbimo, maisto (vyno, tabako, zuvu), tekstiles ir odos pramone, zuvininkyste, turizmas (klimatinis kurortas, aplankomas apie 600 tukst. turistu per metus).

Miestas yra svarbus Albanijos susisiekimo mazgas, apie 33 km nutoles nuo salies sostines, per ji eina svarbus plentai i Graikija, Juodkalnija; svarbus keliai i Tirana ir kitus Albanijos miestus. Reguliariai kursuoja keltai i Italijos uostamiesti Bari. Duresis yra svarbus salies gelezinkeliu mazgas: is miesto veda Duresio-Vliores, Duresio-Elbasanio-Pogradecio, Duresio-Tiranos ir Duresio-Skoderio-Podgoricos gelezinkeliai. Netoli miesto veikia aerodromas.

Duresis yra svarbus salies svietimo ir kulturos centras. Veikia naujausias Albanijoje, 2006 m. isteigtas Aleksandro Moisiu (Aleksander Moisiu) universitetas, augalu apsaugos ir zvejybos mokslo tyrimo institutai. Archeologijos ir istorijos muziejai. Mieste veikia keletas teatru, miesto islaikomas filharmonijos orkestras.

Duresio itvirtinimu liekanos
Duresis senajame zemelapyje

Duresis ir jos apylinkes yra vienos seniausiai apgyvendintu Albanijos vietu (seniausias Albanijos miestas), pirmuju gyventoju gyvenvietes liekanos datuojamos nuo akmens amziaus laikotarpio. Sioje vietoveje taip pat gausiai randama ir kitu priesistores - zalvario ir gelezies amziaus - gyvenvieciu liekanu. Senoves laikais, prasidejus indoeuropieciu migracijai, miesto apylinkese apsigyveno senieji Adrijos juros pakranciu gyventojai - ilyru proteviai.

Duresio istakos prasideda antikos laikais, kuomet 627 m. pr. m. e. graiku kolonistai is Korinto ir Kerkyros ikure viena pirmuju savo koloniju Adrijos juros pakranteje - Epidamna (Epidamnos). Deka patogios miesto padeties, naturalios miesto apsaugos tiek is juros (uoletos uosto prieigos), tiek ir is sausumos (pelketos vietoves), miestas sparciai pletesi bei tapo svarbiu prekybos ir amatu centru. Deka brandzios miesto politines raidos, miesta, kaip puiku vystymosi pavyzdi mini IV a. pr. m. e. antikos filosofas Aristotelis. V a. pr. m. e., deka istoriniu aplinkybiu (Korintas ir Kerkyra dalyvavimo kare priesiskose stovyklose), miestas nebuvo itrauktas i Peloponeso kara ir isliko neutralus.

312 m. pr. m. e. miestas buvo uzimtas Ilyrijos karaliaus Glaukijaus, taciau 229 m. pr. m. e., pasibaigus Ilyrijos karams, miestas buvo uzimtas Romos respublikos kariuomenes. Mieste buvo ikurta didele romenu karine stovykla bei didele juru laivyno baze. Valdant romenams, miestas buvo pervadintas i Dirachiju (lot. Dyrrachium:, graiku k.: Durrakhion - ,,dvi keteros"), kadangi del pries tai egzistaves miesto pavadinimas buvo paskelbtas netinkamu, del jo panasumo i lotynu kalbos zodi ,,damnum", reskiancio ,,pralaimejima".

I a. pr. m. e. II puseje, Romos respublikoje siauciant pilietiniam karui, 48 m. pr. m. e., netoli dabartinio miesto, ivyko Dirachijaus musis, kuriame Pompejaus vadovaujama kariuomene nugalejo Julijaus Cezario vadovaujama kariuomene, nors veliau kara uztikrintai laimejo Cezaris.

Romos imperijos laikais miestas labai suklestejo, tapo svarbiu prekybos ir ekonomines veiklos centru. Nuo II a. pr. m. e. is miesto i Salonikus ir Konstantinopili vede svarbus romenu prekybos kelias - Via Egnatia. Po Akcijaus musio, kuriame Oktaviano Augusto laivynas nugalejo Antonijaus ir Kleopatros jungtini laivyna, mieste buvo pagyvendinti Augustui tarnave legionai, o miestui buvo suteiktas laisvojo miesto statusas. Nuo IV a. miestas tapo Romos imperijos provincijos ,,Naujojo Epyro" (Epirus Nova) sostine.

395 m., Romos imperijai skilus i dvi dalis, miestas atiteko Rytu Romos imperijai. Nuo 449 m. mieste veike arkivyskupija, nors nuo 58 m. mieste veike vyskupija, kas rodo ankstyvosios krikscionybe klestejima mieste ir jo apylinkeje. Apie 430 m. mieste gime Rytu Romos imperijos imperatorius Anastazijus I, kuris miesta sutvirtino; itvirtinimai buvo stipriausi to metu vakaru Balkanu regione. IX a. tapo Bizantijos karinio-administracinio vieneto temos centru.

Didziojo tautu kraustymosi metu, miestas ir jo apylinkes nukentejo nuo barbaru antpuoliu. 481 m. miestas buvo apgultas ostgotu karaliaus Teodoriko Didziojo kariuomenes. Nepaisant antpuoliu, miestas isliko svarbiu Bizantijos prekybos centru.

Nuo VI a. i miesto apylinkes gausiai verzesi slavu gentys. X a., vadovaujant Bulgarijos imperatoriui Simeonui I, miestas buvo prijungtas prie Pirmosios Bulgarijos imperijos ir tapo svarbiu pastarosos valstybes miestu. Nepaisant to, bulgarai nesugebejo isitvirtinti, ir miestas greit atitiko Bizantijai. Galiausiai, vadovaujant Bulgarijos imperatoriui Samuilui, 1018 m. miesta dar karta uzeme bulgarai ir pervadino miesta i Draca (Drach).

XI-XII a. tapo Bizantijos ir Normanu kovos arena. Po 1081 m. ivykusio Dirachijaus musio, 1082 m. miestas buvo uzimtas Normanu kariuomenes ir nors 1107 m. Bizantija ji atgavo, bet 1185 m. miestas galutinai atiteko is Sicilijos atzygiavusiems Normanams. 1202 m., IV kryziaus zygio metu, buvo perduotas Venecijai. Veliau miestas buvo valdomas ivairiu normanu karalysciu, 1220 m. priklause Epyro Despotijai, nuo 1271 m. - Neapoliui.

1336 m. miesta uzeme Serbijos caro Stepono Dusano vadovaujama serbu kariuomene ir prijunge prie Serbijos imperijos. Jam mirus, 1355 m., miestas atiteko vietos albanu diduomenei. 1392 m. miestas atiteko Venecijai ir buvo pavadintas Durazu (Durazzo). Nors 1466 m. miestas ir atlaike turku apgulti, bet 1501 m. buvo uzimtas Osmanu imperijos kariuomenes.

Valdant turkams pradejo sparciai plisti islamas: daug gyventoju buvo priversti priimti naujaja religija. Turku valdymo metu, miestas buvo pervadintas i Diraca (Dirac), panaudojant senaji slaviska miesto pavadinima. Valdant turkams, miesto reiksme smuko, miestas sunyko ir nebeteko anksciau turetos ekonomines svarbos. XIX a. vid. mieste gyveno tik apie 1000 gyventoju.

XIX a. II puseje sustiprejes albanu tautinis atgimimas peraugo i nepriklausomybes sieki ir 1912 m. miestas atiteko naujai susikurusiai Albanijos valstybei. 1912 m., Pirmojo Balkanu karo metu, miestas buvo uzimtas Serbijos. 1913 m. miestas tapo pirmaja Albanijos sostine.

Prasidejus I pasauliniam karui, 1915 m., Duresis buvo uzimtas Italijos kariuomenes, 1916-1918 m. buvo okupuotas Austrijos-Vengrijos. Pasibaigus karui, 1918-1920 m., miestas tapo Albanijos laikinaja sostine.

Tarpukariu miestas, deka Italijos investiciju, suklestejo: buvo pleciamas uostas, statomos imones, vystoma pramone. Miestas buvo palaipsniui perstatomas ir pleciamas.

II pasaulinio karo isvakarese, 1939 m., Duresis buvo uzimtas Italijos kariuomenes. 1943 m. miestas buvo okupuotas hitlerines Vokietijos kariuomenes. Karo metu, del miesto svarbos Italijai ir Vokietijai, miestas buvo smarkiai bombarduojamas sajungininku aviacijos. 1944 m. Duresis buvo isvaduotas Albanijos komunistu partijos vadovaujamu partizanu.

Del po karo pradetos industrializacijos, miesto reiksme dar labiau isaugo, miestas tapo vienu svarbiausiu pramoniniu, socialiniu bei kulturiniu Albanijos centru. 1947 m. mieste pastatyta pirmoji Albanijos gelezinkelio stotis.

Zlugus komunistiniam rezimui ir nustojus veikti planines ekonomikos desniams, Duresis, kaip ir kiti Albanijos miestai smarkiai nukentejo nuo XX a. desimtojo desimtmecio pradzios ekonomines krizes. Desimto desimtmecio pradzioje is sio miesto tukstanciai zmoniu uzgrobtais laivais nelegaliai kelesi i Italija, tuo sukeldami imigracijos krize kaimynineje salyje.

1997 m., zlugus Albanijos ekonomikai ir saliai iklimpus i politine, ekonomine ir socialine krize, mieste kilo smarkus neramumai salyje, susiremimai su policija, kuri laika miestas buvo atsidures anarchijoje. Tais paciais metais, tvarkai palaikyti ir sustabdyti pabegeliu srauta i Italija, buvo ivesta Italijos kariuomene.

1999 m., Kosovo konflikto metu, mieste ir jo apylinkese buvo apgyvendinta apie 110,000 albanu pabegeliu.

Architektura ir archeologija

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]
Duresio amfiteatras

Del sio miesto senu istaku, bei labai turtingos istorines praeities, nepaisant 345, 1372, 1905 ir 1926 m. zemes drebejimu, Duresio mieste bei jo apylinkese yra gausu ivairiu epochu statiniu ir architekturos paminklu.

Yra islikes didziausias Balkanu regione I a. romenu pastatytas 15,000 - 20,000 vietu amfiteatras, romenu priciu liekanos, rasta IV a. pr. m. e. graiku mozaiku bei reljefu, II a. krikscioniu laidojimo kriptu su mozaikomis, V a. Bizantijos itvirtinimu liekanu, VI a. ankstyvuju krikscioniu bazilikos griuvesiu, viduramziu baznyciu, su islikusia sienine tapyba, liekanu. Turku valdymo laikais pastatyta mececiu, gyvenamuju namu, nauju itvirtinimu.

Komunistines diktaturos laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotu daugiabuciu gyvenamuju namu, viesbuciu, vilu, pramones imoniu, bunkeriu. Dabartiniais laikais, pagerejus ekonominei buklei, pastatyta nauju siuolaikiniu pastatu, mececiu, viesbuciu.

Miestu partneryste

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]
  1. | Cities & towns of Albania, pop-stat.mashke.org