Cheminis elementas

Cheminis elementas - tai cheminiais metodais nesuskaidoma medziaga. Gamtoje randami 94 elementai, 24 elementai yra gaunami dirbtiniu budu. Is viso ju yra 118. Cheminis elementas yra toki pati branduolio kruvi turinciu atomu rusis. Maziausia elemento dalele yra atomas, sudarytas is elektronu, skriejanciu aplink branduoli, sudaryta is protonu ir neutronu.

Vienas elementas gali sudaryti kelias vienines medziagas (alotropines modifikacijas). Deguonis sudaro paprasta molekulini deguoni ir ozona, anglis - grafita, deimanta ir keleta dirbtiniu alotropiniu modifikaciju (pvz., anglies nanovamzdeliai).

Elemento atominis skaicius yra lygus protonu, esanciu atomo branduolyje, skaiciui. Pavyzdziui, anglies, kurios atominis skaicius 6, branduolyje yra 6 protonai. Visi vieno to paties elemento atomai turi toki pati branduolio protonu skaiciu, taigi ir ta pati atomini numeri. To paties cheminio elemento atomai gali skirtis neutronu skaiciumi, tuomet jie vadinami elemento izotopais.

Elemento atomine mase, matuojama atominiais mases vienetais (amv), yra apytiksliai lygi protonu ir neutronu, esanciu atomo branduolyje, sumai.

Elementai suskirstyti tam tikra tvarka ir sudaryta periodine elementu lentele.

Elementai skirstomi i :

1.Metalus. Tai yra blizgancios kietos medziagos, praleidziancios elektros srove. Dauguma metalu lydosi tik esant aukstoms temperaturoms. Metalai yra kalus, todel jiems gali buti suteikta ivairi forma. Taip pat daugelis ju yra plastiski - tempiami jie netruksta. Gelezis, cinkas, varis, uranas yra metalai.

2. Nemetalus. Jie, isskyrus anglies atmaina - grafita, nepraleidzia elektros sroves. Kieti nemetalai, tokie kaip siera ar fosforas, yra trapus (nuo smugio jie subyra i smulkesnius gabalelius). Dauguma nemetalu lydosi daug zemesnese temperaturose nei metalai; daugelis ju kambario temperaturoje yra dujos. Chloras, vandenilis ir deguonis yra nemetalai. Gamtoje galima rasti 92 elementus. Visi, isskyrus heli ir neona, gali jungtis su kitais elementais, sudarydami junginius. Cheminiu reakciju pagalba junginius galima suskaidyti i juos sudarancius elementus.

Elementu zymejimui chemikai naudoja is vienos ar dvieju raidziu sudarytus simbolius. Pirmoji raide visada yra didzioji, o antroji - visuomet mazoji. Pavyzdziui, vandenilio ir cinko simboliai yra H ir Zn. Elementai atrasti pries 1800 - uosius turi lotyniskus pavadinimus. Romenai svina vadino pliumbum. Kadangi svinui lengva suteikti norima forma, romenai ji naudojo vandentiekio vamzdziams gaminti. Lotyniskas pavadinimas zymimas simboliu Pb, kuris kiles is zodziu plumber, plumbing (lotyniskai vandentiekininkas, vandentiekis). Veliau atrastu metalu pavadinimai paprastai turi galune - is. Pavyzdziui, plutonis buvo atrastas ir pavadintas 1940 m.

Ankstyvieji atradimai: metalai

Keletas elementu randami Zemes plutoje kaip grynosios medziagos. Auksas - elementas aptinkamas uolienose zvyneliu ar gryno metalo luitu pavidalu. Taip yra todel, kad jis sunkiai jungiasi su kitais elementais. Pirma karta auksas buvo isskirtas ir panaudotas pries 5500 metu. Kai kuriu uolienu sudetyje yra metalu susijungusiu su deguonimi. Pavyzdziui, gelezies ruda yra gelezies ir deguonies junginys. Pries 3500 metu, kaitindami gelezies ruda su medzio anglimis, zmones gavo gryna gelezi. Varis, svinas ir cinkas buvo gauti panasiais budais.

Ankstyvieji atradimai: nemetalai

Anglis ir siera yra vieninteliai nemetalai, kurie gamtoje randami kaip grynos medziagos. Gamtine anglis yra deimantas ir grafitas; istisus amzius medzio anglys (negryna anglis) buvo gaunama deginant mediena. Ji buvo naudojama gelezies gamybai. Siera randama salia kai kuriu ugnikalniu krateriu kietu geltonu luitu ar milteliu pavidalu. Nuo 1200 m. ji naudojama parako ir antiseptiku gamybai.

Velesni atradimai

Elemento savoka padares centrine, 1783 m. Lavuazje padejo siuolaikines chemijos pagrindus. Tuo metu buvo zinomi tik 26 gryni elementai. Tobulejant prietaisams ir metodams chemikai greitai atrado nauju elementu. Iki 1900 m. buvo atrasti, isgryninti ir pavadinti visi gamtoje randami elementai.

Pagrindiniai visata sudarantys elementai yra vandenilis (90 %) ir helis (9 %). Zvaigzdese, pavyzdziui, Sauleje, didziuliai slegiai ir aukstos temperaturos sukelia branduolines reakcijas, kuriu metu vandenilis virsta heliu. Tolimesniu branduoliniu reakciju metu is helio ir vandenilio susidaro sunkesni elementai. Zeme susidare is siu elementu, jiems atsiskyrus nuo Saules. Mokslininkai branduoliniu reakciju deka is gamtoje randamu elementu gamina sunkiuosius dirbtinius elementus. Sie dirbtiniai elementai yra tokie nestabilus, kad suskyla per kelias minutes ar net sekundes.

Mazoji mokslo enciklopedija, Vilnius : UAB ,,Akteja", 2004.

• Chemija
• Goldsmito klasifikacija (geochemine cheminiu elementu klasifikacija)