Russia
- Assh@a
- Aceh
- Adygabze
- Afrikaans
- Alemannisch
- Altai til
- 'amaarenyaa
- Pangcah
- Aragones
- AEnglisc
- Obolo
- aNgikaa
- l`rby@
- 'rmy'
- ldrj@
- mSr~
- asmiiy'aa
- Asturianu
- Atikamekw
- Avar
- Kotava
- avdhii
- Aymar aru
- Az@rbaycanca
- toerkhjh
- Bashk'ortsa
- Basa Bali
- Boarisch
- Zemaiteska
- Batak Toba
- Bikol Central
- Belaruskaia
- Belaruskaia (tarashkevitsa)
- Betawi
- B'lgarski
- bhojpurii
- Bislama
- Banjar
- paiuwbhaasaa
- Bamanankan
- baaNlaa
- bod-yig
- bissnnupriy'aa mnnipurii
- Brezhoneg
- Bosanski
- Batak Mandailing
- Basa Ugi
- Buriaad
- Catala
- Chavacano de Zamboanga
- Min Dong Yu / Ming-deng-ngu
- Nokhchiin
- Cebuano
- Chamoru
- tsalagi
- Tsetsehestahese
- khwrdy
- Corsu
- Qirimtatarca
- Cestina
- Kaszebsczi
- Sloven'sk' /
- Chavashla
- Cymraeg
- Dansk
- Dagbanli
- Deutsch
- Thuongjang
- Zazaki
- Dolnoserbski
- Kadazandusun
- ddottelii
- dhivehibas
- Evegbe
- Ellenika
- Emilian e rumagnol
- English
- Esperanto
- Espanol
- Eesti
- Euskara
- Estremenu
- frsy
- Fulfulde
- Suomi
- Voro
- Na Vosa Vakaviti
- Foroyskt
- Francais
- Arpetan
- Nordfriisk
- Furlan
- Frysk
- Gaeilge
- Gagauz
- Gan Yu
- Kriyol gwiyannen
- Gaidhlig
- Galego
- gylkhy
- Avane'e
- goNycii koNknnii / Goychi Konknni
- Bahasa Hulontalo
- Ghanaian Pidgin
- gujraatii
- Gungbe
- Gaelg
- Hausa
- Ke Jia Yu / Hak-ka-ngi
- Hawai`i
- `bryt
- hindii
- Fiji Hindi
- Hrvatski
- Hornjoserbsce
- Kreyol ayisyen
- Magyar
- Hayeren
- Arewmtahayeren
- Interlingua
- Jaku Iban
- Bahasa Indonesia
- Interlingue
- Igbo
- Inupiatun
- Ilokano
- G`alg`ai
- Ido
- Islenska
- Italiano
- inoktitot / inuktitut
- Ri Ben Yu
- Patois
- La .lojban.
- Jawa
- k`art`uli
- Qaraqalpaqsha
- Taqbaylit
- Adygebze
- Kabiye
- Tyap
- Kongo
- Kumoring
- Gikuyu
- K'azak'sha
- bhaasaakhmaer
- knndd
- Yerwa Kanuri
- hangugeo
- Perem komi
- K'arachai-malk'ar
- kh'shur
- Ripoarisch
- Kurdi
- Komi
- Kernowek
- Kyrgyzcha
- Latina
- Ladino
- Letzebuergesch
- Lakku
- Lezgi
- Lingua Franca Nova
- Luganda
- Limburgs
- Ligure
- Ladin
- Lombard
- Lingala
- laaw
- Lietuviu
- Latgalu
- Latviesu
- Madhura
- maithilii
- Basa Banyumasan
- Mokshen'
- Malagasy
- Olyk marii
- Maori
- Minangkabau
- Makedonski
- mlyaallN
- Mongol
- bhaasaamn
- mraatthii
- Kyryk mary
- Bahasa Melayu
- Malti
- Mirandes
- mnmaabhaasaa
- Erzian'
- mzirwny
- Napulitano
- Plattduutsch
- Nedersaksies
- nepaalii
- nepaal bhaassaa
- Li Niha
- Nederlands
- Norsk nynorsk
- Norsk bokmal
- Novial
- Nouormand
- Sesotho sa Leboa
- Dine bizaad
- Chi-Chewa
- Occitan
- Livvinkarjala
- Oromoo
- odd'iaa
- Iron
- pNjaabii
- Pangasinan
- Kapampangan
- Papiamentu
- Picard
- Naija
- Deitsch
- Palzisch
- Polski
- Piemonteis
- pnjby
- Pontiaka
- pStw
- Portugues
- Runa Simi
- Rumantsch
- Romani chib
- Ikirundi
- Romana
- Armaneashti
- Tarandine
- Russkii
- Rusin'skyi
- Ikinyarwanda
- sNskRtm
- Sakha tyla
- Sardu
- Scots
- sndhy
- Davvisamegiella
- Sango
- Srpskohrvatski / srpskokhrvatski
- Taclhit
- tt:
- siNhl
- Simple English
- Slovencina
- sry'ykhy
- Slovenscina
- Gagana Samoa
- Anaraskiela
- ChiShona
- Soomaaliga
- Shqip
- Srpski / srpski
- Sranantongo
- SiSwati
- Sesotho
- Seeltersk
- Sunda
- Svenska
- Kiswahili
- Slunski
- Sakizaya
- tmilll
- Tayal
- tullu
- telugu
- Tetun
- Toch'iki
- aithy
- tegerenyaa
- Turkmence
- Tagalog
- Tolisi
- Setswana
- Lea faka-Tonga
- Toki pona
- Tok Pisin
- Turkce
- Seediq
- Xitsonga
- Tatarcha / tatarca
- ChiTumbuka
- Twi
- Reo tahiti
- Tyva dyl
- Udmurt
- y'uyGurchae / Uyghurche
- Ukrayins'ka
- rdw
- O`zbekcha / uzbekcha
- Tshivenda
- Veneto
- Vepsan kel'
- Tieng Viet
- West-Vlams
- Volapuk
- Walon
- Winaray
- Wolof
- Wu Yu
- Khal'mg
- IsiXhosa
- margaluri
- yyidySH
- Yoruba
- Vahcuengh
- Zeeuws
- Zhong Wen
- Wen Yan
- Min Nan Yu / Ban-lam-gi
- Yue Yu
- IsiZulu
| Russia | |
|---|---|
| Dati amministrativi | |
| Nomu cumpretu | Uniuni Fidirali dda Russia |
| Nomu ufficiali | Rossisisskaya Federaziya |
| Lingui ufficiali | Russu |
| Capitali | Moscow (13 015 126 ab. / 2022) |
| Pulitica | |
| Guvernu | Ripubbrica Federale e Ripubbrica Prisirinziali |
| Prisidenti da Ripubbrica | Vladimir Putin |
| Premier | Michail Misustin |
| Liggistratura | Parramentu Russu |
| Camira Auta | Duma |
| Funnazziuni | Mperu russu 1721 - 1917 Unioni Suvietica 1917 - 1991 Federazione russa 1991 |
| Aria | |
| Tutali | 301 340 km2 (72o) |
| % di l'acqui | 2,4 % |
| Pupulazziuni | |
| Tutali | 146 980 061 ab. (2022) (23o) |
| Dinsitati | 201,71 ab./km2 (39o) |
| Innici ddi criscita | 0,3% |
| Nomu ddi l'abbitanti | Russi |
| Giografia | |
| Cuntinenti | Europa |
| Cunfini | Bielorussia, Cina, Mongolia, Ucraina, Azirbaiggian, Georgia |
| Fusu urariu | |
| Ecunumia | |
| Munita | Rubli |
| Munita pricidenti | Rubly Sovietici |
| Autru | |
| Codici ISO 3166 | RU, RUS, 643 |
| TLD | .ru, .eu |
| Prifissu tel. | +7 |
| Sigla autu. | I |
| Innu nazziunali | [[innu de la Fidirazioni da Russia |
| Festa nazziunali | 12 giugnu |
| Evuluzziuni storica | |
| Statu pricidenti | URSS |
Cuurdinati: missing longitude (dec format) in {{Coord}}
La Fidirazioni da Russia (o cchiu cumunimenti la Russia) e na cunfidirazioni di ripubblichi tra cui la cchiu ranni e a cchiu mpurtanti e la ripubblica di Russia, e la cui pupulazioni totali e di all'incirca 145'000'000 abbitanti. Pi supirfici la Russia avi 17'075'400 chilometri quatrati, e si po diri ca e u statu cchiu ranni du munnu. A so capitali e Mosca.
Giografia
[cancia | cancia lu codici]A Fidirazioni Russa occupa quasi tutta a parti sittintrionali du cuntinenti eurasiaticu. A ovest cunfina cu li stati dill'Europa orientali e a Scandinavia. A Nord da Russia, si trova l'Oceanu Articu. A nord est, e siparata de Stati Uniti da u strittu di Bering. A est avi l'Oceanu Pacificu e a sud cunfina ca Cina, a Mongolia, u Kazakhstan e a Georgia.
Etnii e lingui
[cancia | cancia lu codici]La Fidirazioni Russa e abbitata principalenti di na pupulazioni di etnia russa e di riligiuni ortodossa. Data a rannizza du territoriu, si ponnu truvaru diversi etnii originari o storicamenti mpiantati ni diversi parti du territoriu. Oltri o russu, si parlanu antri lingui, ca pero sunnu ufficiali sulu intra certi ripubblichi autonomi, comu u baskiru o u tataru. Antri lingui parlati sunnu m 'priiculu d'enstinzioni, comu a lingua ainu. Lingui comu a lingua mator per esempiu, un si parlanu cchiu.
Storia
[cancia | cancia lu codici]| Pi sapirinni cchiossai, talia puru Storia da Russia. |
A Storia da Russia accumencia versu u 900 cu li principati vichinghi, ca si uncirunu versu l'annu 1000 cu u regnu di Oleg a Kiev. A citta di Mosca fu funnata sulu versu lu XIII seculu, e San Pietruburgu, ca addivinta 'n tempi cchiu moderni la capitali di l'imperu zarista, fu funnata di Pietru lu granni all'iniziu du XVIII seculu. Vittima di attacchi mongoli duranti tuttu lu mediu evu, ne seculi chi vinniru, l'imperu russu arrinisci a manteniri lu cuntrollu di tirritori asiatici, nzinu all'Alaska, ca po vinnittiru all'amiricani no XIX seculu. No 1812, all'ebbica du zar Alessandru lu ginirali Michail Illarionovic Kutuzov rinesci a battiri l'esercitu di Napuliuni chi avia ggia trasutu a Mosca. La cita avia statu bruciata de russi, e l'esercitu francisi, chi avia gia subbitu gravi perditi a battagghia di Borodinu, appi a ritirarisi a causa du nvernu russu pi cui nun era equipaggiatu.
Lu XX seculu e marcatu di la fini di lu putiri mpiriali e la rivoluzzioni bolscevica guidata di Lenin nto 1917 e chi instaura in Russia e nte tirritori sutta lu so putiri, la cusidditta Unioni suvietica, nu riggimi cumunista. Sta fasi dura nzinu o 1991 cu la dissuluzzioni di l'Unioni suvietica e l'instaurazzioni di nu statu di dirittu sutta na forma di ripubblica prisidinziali. Lu capu di statu attuali e Vladimir Putin.
Lijami di fora
[cancia | cancia lu codici]
Albania | Andorra | Austria | Azzirbaiggian | Armenia | Belgiu | Bielurussia | Bosnia-Erzegovina | Bulgaria | Cipru | Croazzia | Danimarca | Estonia | Finlandia | Francia | Girmania | Grecia | Giorgia | Irlanda | Islandia | Italia | Kossuvu | Lettunia | Liechtenstein | Lituania | Lussimburgu | Malta | Moldavia | Monacu | Montenegru | Norveggia | Paisi Vasci | Portugallu | Pulonia | Regnu Unitu | Ripubblica Ceca | Ripubblica Macidonia | Rumania | Russia | San Marinu | Serbia | Slovacchia | Slovenia | Spagna | Svezzia | Svizzira | Turchia | Ucraina | Unghiria | Vaticanu
| Paisi du Munnu | Asia |
| Mediu Urienti: Arabbia Saudita | Bahrain | Cipru | EAU | Giurdania | Iran | Iraq | Israeli | Kuwait | Libbanu | Oman | Palestina | Qatar | Siria | Turchia | Yemen |
| Asia cintrali: Afganistan | Armenia | Azzirbaiggian | Giorgia | Kazakistan | Kirghizistan | Russia | Tagikistan | Turkmenistan | Uzbekistan |
| Suttacuntinenti innianu: Bangladesci | Bhutan | India | Maldivi | Nepal | Pakistan | Sri Lanka |
| Asia livanti: Cina | Giappuni | Corea du Nord | Corea du Sud | Mongolia | Taiwan |
| Asia du Sud-est: Brunei | Camboggia | Filippini | Indunesia | Laos | Malesia | Myanmar | Singapura | Thailandia | Timor Est | Vietnam |
Fu arricanusciuta lu 20 di nuvemmiru 2009
S'hai traduciutu n'articulu o hai criatu na vuci e riteni ca sia lu casu di farila canusciri picchi e cumpreta n tuttu, signalila. Naturalmenti, sunnu boni accittati suggirimenti e canciamenti chi migghiuranu lu travagghiu.