Citata, dar vadinama nuoroda, identifikuoja informacijos saltini, pvz.:

Bumblauskas, Alfredas (2010). Lietuvos Didzioji Kunigaikstija ir jos tradicija (PDF). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. ISBN 978-9955-33-632-7. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2024-01-18.

Vikipedijos patikrinamumo politika reikalauja, kad citatos tekste butu naudojamas visur, kur medziaga yra gincijama ar tiketina, kad gali buti gincijama.

Siame puslapyje yra pateikiamas ivadas i citavima bei rekomendacijos kaip turetu buti pateikiamos ir formatuojamos nuorodos i saltinius.

Naudojant CS1 citavimo sablonus (aprasyti kitame skyrelyje), Vikipedijoje isnasos automatiskai suformatuojamos pagal Harvardo citavimo sistema (angl. Harvard referencing system), kai pirma rasomas autorius ir data (si sistema placiai naudojama ir akademiniuose saltiniuose).^[1] Pilnas saltinis aprasomas nurodant autoriaus pavarde, varda, publikacijos metus, pavadinima, leidimo vieta bei leidykla ir t.t. Pavyzdziui:

Zymes <ref>...ref> sukuria isnasa ir tekste iterpia nuoroda, kuri rodoma kaip sugeneruotas skaicius tarp lauztiniu skliaustu, pvz.: Bumblauskas teigia X.^[5] Siuo atveju zymes taip pat apibrezia saltinio apraso pradzia ir pabaiga. Visos tekste panaudotos citatos yra sugeneruojamos naudojant {{isnasos}} sablona. Tai daroma sukuriant atskira skyreli ,,Saltiniai", straipsnio pabaigoje, pvz.:

Saltiniai gali buti nurodyti laisvu tekstu, taciau, esant galimybei, rekomenduojama citatoms naudoti sablonus, kurie aprasyti kitame skyrelyje.

Dazniausiai saltini tenka cituoti daugiau nei viena karta. Tokiu atveju isnasai yra suteikiamas identifikatorius (specialus vardas), kuris naudojamas kitose citatose. Pavyzdziui:

Pirmame sakinyje yra apibreziama isnasa, kuriai naudojant name parametra yra suteikiamas Churchill-1940 identifikatorius. Antrame sakinyje sukuriama nuoroda i ta pacia citata naudojant uzsidarancia zyme su nurodytu jau apibreztos zymes identifikatoriumi. Taip isvengiama bereikalingo isnasu dubliavimosi. Atkreipkite demesi, kad uzsidaranti zyme privalo naudoti pasviraji bruksni t.y. <ref />. Zymes identifikatoriai sudaromi laisva forma, taciau privalo buti unikalus. Rekomenduojama naudoti trumpus ir praktiskus identifikatorius, pavyzdziui, sudaryti juos naudojant autoriaus varda ir publikacijos metus.

Aprasant citatas (saltinius) yra rekomenduojama naudoti {{cite ...}} sablonus (dar vadinamus CS1), kurie naudoja specialia struktura saltinio informacijai apibrezti. Siu sablonu deka isnasos yra sugeneruojamos vieningu formatu, taip islaikant nuosekluma; sablonai taip pat igalina automatini tikrinima, taip sumazindami klaidu tikimybe; citatu duomenis taip pat priziuri ir Vikipedijos botai.

Dazniausiai naudojami sablonai yra sie:

• Knygoms: {{cite book}}
• Internetiniams puslapiams: {{cite web}}
• Straipsniams moksliniuose zurnaluose: {{cite journal}}

Taciau yra ir kitu sablonu, kuriu issamesni aprasyma ir sarasa rasite cia.

Bendra sablono sintakse, kuriant isnasa, butu tokia:

Pastaba: {{cite ...}} nurodo saltinio tipa ir ji apraso strukturuotu budu, taciau norint sukurti isnasa, sablonas turi buti naudojamas <ref> zymeje.

Sablono parametrai ir reiksmes priklauso nuo naudojamo tipo. Kiekvienas sablono tipas turi minimalius privalomus parametrus ir ivairius neprivalomus (taciau kartais salyginius) parametrus. Kai kurie parametrai yra naudojami visuose ar daugumoje sablonu, pavyzdziui: title (publikacijos pavadinimas), first ir last (autoriaus vardas ir pavarde, is angl. k. ,,pirmas" ir ,,paskutinis" vardas), url (internetine nuoroda i saltini). Jei autoriu yra ne vienas, tuomet naudojami numeruoti parametrai first1 / last1, first2 / last2 ir t.t.

Publikacijos kalba galima nurodyti naudojant language parametra (naudokite dvieju raidziu ISO 639-1 koda, pvz. en butu anglu kalba). Esant poreikiui, pavadinima kita kalba galima isversti ir papildomai pateikti naudojant trans-title parametra.

Auksciau siame straipsnyje pateikta isnasa cituoja knyga, taigi tokiu atveju citata butu aprasoma naudojant {{cite book}} sablona. Pavyzdziui:

Knygu citatose turetu buti nurodyti bent sie parametrai:

• first ir last: autoriaus vardas ir pavarde
• title: knygos pavadinimas
• publisher: leidejas ar leidykla
• place: kur knyga buvo isleista (pvz. miestas)
• year arba date: publikacijos metai arba data
• edition arba volume: leidimas arba tomas, jei yra
• isbn: knygos ISBN, jei zinomas

Atkreipkite demesi, kad parametru reiksmes taip pat gali buti ir nuorodomis, pvz., siuo atveju leidejas (nurodomas publisher parametru) yra aprasytas Vikipedijoje: Vilniaus universiteto leidykla. Taciau nuorodoms i straipsnius apie autoriu yra atskiras author-link parametras (kaip ir su vardais, jei autoriu ne vienas, naudojama author1-link ir t.t.). Knygos sablonui taip pat galima naudoti url parametra, pvz., pateikiant internetine nuoroda i publikuota PDF byla (jei knyga viesa) ar Google Books.

Cituojant internetini puslapi, naudojamas {{cite web}} sablonas:

Internetiniu puslapiu citatose turetu buti nurodyti bent sie parametrai:

• title ir url: turinio (pvz. straipsnio) puslapyje pavadinimas ir internetine nuoroda
• date ir access-date: publikacijos data ir saltinio tikrinimo data
• website ir/arba publisher: tinklalapis (jo pavadinimas) ir/arba leidejas (pvz. institucija kuri publikuoja)
• first ir last: autoriaus vardas ir pavarde, jei yra

Demesio: kadangi tinklalapiai gali buti pakeisti ar atnaujinami, nurodytina saltinio tikrinimo data. Taip bus sudaroma galimybe patikrinti konkrecia tinklalapio versija.

Kadangi laikui begant kai kurie tinklalapiai nustoja veikti, straipsniuose gali atsirasti neveikianciu nuorodu. Vikipedija naudoja Internet Archive projekta, kuriame galima rasti internetiniu puslapiu kopijas, o joms nesant galima padaryti uzklausa tinklalapio kopijos sukurimui. Tokiu atveju yra naudojami archive-url (nuorodos i web.archive.org kopija) ir archive-date (kopijos data) parametrai.

Straipsniai moksliniuose zurnaluose cituojami naudojant {{cite journal}} sablona. Pavyzdziui:

Be auksciau jau aprasytu parametru, zurnalu citatose papildomai reiketu nurodyti siuos:

• journal, volume, issue ir pages: zurnalas, tomas, numeris ir, esant galimybei, puslapius
• doi: DOI, kaip unikalu publikacijos koda
• pmid (medicininiuose straipsniuose): PubMed duomenu bazes PMID numeri

Auksciau aprasyti CS1 sablonai paprastai turi page ar pages parametrus, skirtus nurodyti puslapiams. Vis delto, sie parametrai netinkami, jei placiau cituojami skirtingi saltinio puslapiai ir norima puslapi priskirti konkreciam teiginiui. Tam galite naudoti {{r}} sablona, pvz.:

Siuo atveju, {{r|Churchill-1940}} yra tapatus auksciau jau aprasytai <ref name="Churchill-1940" /> zymei, taciau parametrais p / pp (puslapis / puslapiai) galima nurodyti konkrecius puslapius. Jei norite nurodyti puslapi salia jau esamos <ref> zymes, tam galite naudoti {{rp}} sablona.

Dideles apimties straipsniuose patikimus saltinius yra priimtina cituoti dazniau ir issamiau, bei rekomenduojama nurodyti konkrecia vieta medziagoje, pvz., puslapi knygoje. Tokiu atveju, saltiniai yra atskirai apibrezti bibliografijos skyrelyje, o cituojama naudojant {{sfn}} arba {{harvnb}} zymas, pavyzdziui:

Siame pavyzdyje saltinis apibreztas 8-oje eiluteje, o 1-oje eiluteje naudojama zyme sukurs isnasa i si saltini, nurodant, kad cituojamas 285-as puslapis. Pirmoje eiluteje esanti {{sfn}} zyma, kaip bevardzius parametrus nurodo autoriaus pavarde, publikacijos metus ir puslapi (parametras p nurodo viena puslapi; puslapiu reziui naudokite pp). Autoriaus pavarde ir publikacijos metai privalo sutapti su 8-oje eiluteje, citatos sablone, nurodyta pavarde ir metais (Bumblauskas ir 2010). Atkreipkite demesi, kad su {{sfn}} sablonu yra nenaudojama zyma <ref>.

Siuo atveju yra du atskiri skyreliai, kuriuos atitinkamai rekomenduojama pavadinti ,,Isnasos" ir ,,Saltiniai". Saltiniai turetu buti surikiuoti abeceles tvarka pagal pirmo autoriaus pavarde.^[2]

• en:Wikipedia:Citing sources (anglu k.)
• Vikipedija:Patikimi saltiniai
• Vikipedija:Nepatikimi saltiniai
• Vikipedija:Neveikiancios nuorodos

• Vikipedijos gaires