Dark Mode

Pereiti prie turinio

Ruanda

Straipsnis is Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
"},"nepriklausomybesPavadinimas":{"wt":"Paskelbta
Pripazinta"},"TLD":{"wt":"rw"},"telKodas":{"wt":"+250"},"kirciavimas":{"wt":"Ruanda {{PVZ}}"}},"i":0}}]}">
Ruandos Respublika
Oficialus pavadinimai
Veliava Herbas
Himnas: ,,Ruanda, Musu nuostabi salie"

Ruanda zemelapyje
Valstybine kalbakinjaruanda, prancuzu, anglu
Sostine
ir didziausias miestas
Kigalis
Valstybes vadovai
* prezidentas
* Ministras pirmininkas
* -
Paul Kagame
Edouard Ngirente
-
Plotas
* Is viso
* % vandens
26 338 km2 (143)
5,3 %
Gyventoju
* 2017
* Tankis
12 159 586 (76)
328,36 zm./km2 (19)
BVP
* Is viso
* Vienam gyventojui		 2006 (progn.)
13,54 mlrd. $ (130)
1 600 $ (159)
ValiutaRuandos frankas (RWF)
Laiko juosta
* Vasaros laikas		EET (UTC+2)
UTC+2
Nepriklausomybe
Paskelbta
Pripazinta
 nuo Belgijos
1962 m. liepos 1 d.
Interneto kodas.rw
Telefono kodas+250
Kirciavimas Ruanda [1]

Ruanda (oficialiai Ruandos Respublika) - valstybe Centrineje Afrikoje, vadinamajame Didziuju Ezeru regione. Ribojasi su Uganda, Burundziu, Kongo Demokratine Respublika ir Tanzanija. Daznai vadinama ,,Tukstancio kalvu salimi".

Pagrindinis straipsnis - Ruandos istorija.

1895 m. Ruanda tapo Vokietijos kolonija. Jai pralaimejus I pasaulini kara protektoratas suteiktas Belgijai, kuri valde su Tautu Lygos mandatu. Belgai, siekdami savo tikslu, tutsiu ir hutu tautas atskyre. Tutsiai tapo aukstesniaja klase, o hutai - zemesniaja. 1962 m. liepos 1 d. Ruanda issivadavo is Belgijos mandato. Kilo pilietinis karas tarp tutsiu ir hutu. I kara buvo itraukta ir Tanzanija. 1994 m. prasidejo Ruandos genocidas, kurio metu nuzudyta apie 0,8 mln. tutsiu. JTO ir Prancuzijos pastangomis karas nutrauktas. Veliau salis itraukta i Pirmaji ir Antraji Kongo karus. Tik 2004 m. Ruanda issivadavo is karu ir pasuko demokratijos keliu. 2009 m. lapkricio 29 d. salis tapo 44-aja Tautu sandraugos nare.[2]

Politine sistema

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]
Pagrindinis straipsnis - Ruandos politine sistema.

Po 1994 m. karines pergales, Ruandos Patriotu Frontas ir kitos partijos pasirase politine deklaracija eiti taikos ir demokratijos keliu. 2003 m. referendumu patvirtinta nauja konstitucija. 2003 m. ivyko pirmieji pokario prezidento ir istatymu leidybos rumu rinkimai. Pagal naujaja konstitucija uzdraustas bet koks religinis, rasinis ir tautinis skirstymas. Salies galva ir vyriausias vadovas - prezidentas. Istatymu leidyba priklauso Senatui ir Deputatu Rumams.

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]
Pagrindinis straipsnis - Ruandos provincijos.

Ruanda suskirstyta i 5 provincijas (intara), kurios padalintos i 30 apygardu (akarere). Provincijos:

Pagrindinis straipsnis - Ruandos geografija.
Ruandos zemelapis

Ruanda - nedidele salis, esanti beveik paciame Afrikos centre, keli laipsniai i pietus nuo pusiaujo. Vakaruose nuo Kongo DR atskirta Kivu ezeru ir Ruzizi upe. Siaureje ribojasi su Uganda, rytuose - su Tanzanija, pietuose - su Burundziu. Salies sostine ir svarbiausias miestas Kigalis issidestes salies centre.

Budingiausias Ruandos krastovaizdis - miskais ir pievomis padengtos nedideles kalveles. Siaures vakaruose pavirsius iskyla i Virungos kalnus. Ruandoje yra Nilo ir Kongo upiu vandenskyra. Sali kertanciame Didziajame Riftiniame slenyje yra issideste daugybe ezeru. Cia prasideda Kageros upe - Nilo istaka. Rytine Ruandos dalis daug zemesne - cia vyrauja aukstumos ir lygumos, pavirsius uzpelkejes. Salyje gyvena daug saugomu gyvunu rusiu. Svarbiausia saugoma teritorija - Njungves Misko nacionalinis parkas.

Ruandoje budingas subekvatorinis klimatas. Skirtingame aukstyje vyrauja labai skirtingos temperaturos. Kalnuose ziema kartais netgi sninga. Zemumose temperatura per metus svyruoja tarp 17-21 degC. Per metus iskrinta 1000-2000 mm krituliu. Ruanda - pasaulio zaibu ir audru sostine. Daugiau nei 200 dienu per metus buna audringos ir su perkunijomis.

Pagrindinis straipsnis - Ruandos ekonomika.

Ruanda - agrarine salis. Net apie 90 % salies gyventoju verciasi zemes ukiu. Salyje nera daug naudinguju iskasenu, pramone isvystyta silpnai. Daugiausia eksportuojama kava ir arbata, mineralai, geles. Kadangi salyje nemazai nacionaliniu parku, ezeru pastaruoju metu pradetas vystyti turizmas (ypac ekoturizmas). Ruanda ilga laika turejo milziniskas uzsienio skolas, taciau 2005 m. beveik visos organizacijos nurase skolas, kadangi salis daro ryskia pazanga.

Pagrindinis straipsnis - Ruandos demografija.
Drabuziu turgus Ruandoje

Visi Ruandos gyventojai kalba kinjaruanda kalba. Etniniu poziuriu dauguma sudaro Nigerio-Kongo tautoms priklausantys hutai (85 %), didele gyventoju dali taip pat sudaro Nilo-Sacharos tautoms priklausantys tutsiai (14 %). XXI a. pr. Ruandos valdzia oficialiai atsisake skirstymo i tutsius ir hutus ir salyje gyvenantys zmones vadinami tiesiog ruandieciais.

Tai viena tankiausiai gyvenamu ir maziausiai urbanizuotu Afrikos saliu. 1994 m. vykusio genocido metu zuvo daugiau nei milijonas gyventoju. Vienam kvadratiniam kilometrui tenka apie 314 gyventoju. 2000 metais Ruandoje gyveno 8 mln., 2003 m. - 8,8 mln, 2004 m. - 8,9 mln. gyventoju (pagal pasaulio 2006 m. balandzio men. banko duomenis). Kadangi Ruanda beveik neturi pramones ir jokiu gamtos istekliu, gyventoju perteklius yra didele problema. Vidutine gyvenimo trukme cia yra apie 40 metu. Gyventoju prieaugis - apie 2,1 %. Moteris vidutiniskai pagimdo 5-6 vaikus. Vaiku iki 5 metu mirstamumas yra apie 18-20 %.

Pagrindinis straipsnis - Ruandos kultura.

Kita informacija

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]
  1. | Pasaulio vietovardziu zodynas. - Vilnius, Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas, 2006-2014. (VLKK versija)
  2. | www.nytimes.com
Z * A * R
Saliu sarasas | Afrika
Priklausomos teritorijos: Majotas | Reunjonas | Sv. Elenos sala | Vakaru Sachara
Z * A * R
Tautu sandrauga
Vikizodynas
Laisvajame zodyne yra terminas Ruanda