Kazachstanas

Kazachstanas (kaz. K'azak'stan, rus. Kazakhstan) arba Kazachija, oficialiai Kazachstano Respublika (kaz. K'azak'stan Respublikasy, rus. Respublika Kazakhstan) - valstybe Vidurineje Azijoje. Siaureje ir vakaruose ribojasi su Rusija, rytuose - su Kinija, pietryciuose - su Kirgizija, pietuose - su Uzbekija, pietvakariuose - su Turkmenija. Vakaruose Kazachstanas prieina prie Kaspijos juros. Salies sostine yra Astana, didziausias miestas - Almata.

Salies pavadinimas kilo is persu kalbos zodzio, kuris reiskia ,,kazachu zeme", o kazachu tautos pavadinimas kildinamas is zodzio qazaq (Ukrainoje ir Rusijoje gyvenantys kazokai taip pat save kildina is sio zodzio), tiurku kalba reiskiancio ,,pabeges i laisve".^[5]

Pagrindinis straipsnis - Kazachstano istorija.

Kazachstano stepes ivairiu klajokliu genciu buvo apgyvendintos nuo seniausiu laiku. Tiurku kalbomis kalbancios gentys dabartinio Kazachstano teritorijoje pirma karta susivienijo i bendra darini XV a.

Iki XX a. tradiciskai egzistavo trys genciu susivienijimai (dzuzai): vyresnysis (pietryciu Kazachstanas), vidurinis (centrinis ir siaures Kazachstanas) ir jaunesnysis (rytu Kazachstanas).

XVIII - XIX a. pradzios Kazachstanas prarado savarankiskuma ir atsidure Rusijos valdzioje. 1837-1844 m. ivyko Kenesary Kasimovo sukilimas. Nuo 1892 m. prasidejo rusu ir ukrainieciu kolonistu persikelimas i Kazachstana. 1920 m. Rusijos TFSR sudetyje sukurta Kirgizijos ATSR su sostine Orenburge (nuo XIX a. vidurio rusu saltiniuose vyravo klaidingas tautos pavadinimas ,,kirgiz-kaizakai"). 1925 m. prie jos prijungtos buvusios Turkestano ATSR Syrdarjos ir Dzetysu sritys ir Karakalpakijos autonomine sritis (veliau prijungta prie Uzbekistano), o Orenburgo sritis prijungta prie Rusijos. Respublika pervardinta i Kazachijos ATSR, sostine perkelta i Kyzylorda, veliau Almata. Nuo 1936 m. Kazachstanas gavo sajungines respublikos statusa (Kazachijos TSR).

1956 m. dalis teritoriju prijungta prie Rusijos (dabartineje Omsko srityje ir Altajaus kraste) ir Uzbekistano (dabartinese Navoji ir Dzizako srityse). Nuo 1965 m. iki 1986 m. respublikai vadovavo Dinmuchamedas Kunajevas. 1986 m. gruodzio 16 d. - gruodzio 18 d. Almatoje ivyko ir buvo jega numalsinta protesto demonstracija.

1989-2019 m. saliai autoritariskai vadovavo Nursultanas Nazarbajevas. 1991 m. gruodzio 16 d. Kazachstanas paskelbe nepriklausomybe.

Kazachstano teritorijoje nuo senu laiku kuresi, klestejo ir nyko daug valstybiniu dariniu. Dabartines Kazachstano valstybes pradzia buvo kupina paradoksu. Desimto desimtmecio pradzioje kazachu skaicius salyje sudare apie 40 proc. Prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, isitvirtines valdzioje nuo 1989 m., kai tapo pirmuoju Kazachstano komunistu partijos sekretoriumi, primygtinai siule issaugoti griuvancia Sovietu Sajunga. Salies nepriklausomybe buvo paskelbta tik 1991 m. gruodzio 16 d., praejus 8 dienoms po to, kai Rusija, Baltarusija ir Ukraina konstatavo SSRS isirima. 1992 m. atlikta apklausa parode, kad 62 proc. Kazachstano gyventoju mano, jog SSRS zlugimas buvo didele nesekme.

2022 m. sausi visoje salyje prasidejo masiniai neramumai del stipriai pabrangusiu duju. Sausio 6 d. duomenimis, per kelias dienas visoje salyje buvo suzeista daugiau nei 1000 zmoniu, o salies prezidentas nusalino vyriausybe. Vidaus reikalu ministerijos duomenimis, per siuos neramumus zuvo maziausiai astuoni zmones, taip pat buvo suzeista 317 policininku ir Nacionalines gvardijos kariu.^[6] Per siuos neramumus iki sausio 10 d. 164 zmones zuvo, beveik 8000 buvo suimti.^[7] Salies prezidentas siuos ivykius pavadino meginimu nuversti valdzia.^[8]

Pagrindinis straipsnis - Kazachstano politine sistema.

Kazachstanas - prezidentine respublika, vadovaujama visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams renkamo prezidento. Sias pareigas 1990-2019 m. ejo Nursultanas Nazarbajevas, kuriam, kaip pirmajam Kazachstano prezidentui, pagal Konstitucijoje padaryta isimti nebuvo taikomas kadenciju skaiciaus apribojimas. Prezidento rankose sutelktos palyginti dideles galios, jis skiria ministra pirmininka, gali vetuoti priimtus istatymus.

Vykdomoji valdzia priklauso vyriausybei, kuriai vadovauja ministras pirmininkas. Istatymu leidziamosios valdzios organas yra dvieju rumu parlamentas. Zemieji rumai turi 77 narius, Aukstieji - 47. Kadencija trunka atitinkamai penkerius ir seserius metus.^[9]

Pagal 2011 m. Demokratijos indeksa, Kazachstanas priskiriamas prie autoritariniu rezimu.^[10]

Pagrindinis straipsnis - Kazachstano sritys.

Kazachstanas suskirstytas i 14 sriciu (oblysy) ir tris miestus (kalasy)* (pazymeti zvaigzdute):

1. Akmolos sritis
2. Aktobes sritis
3. Almatos sritis
4. Almata*
5. Atyrau sritis
6. Baikonyras*
7. Dzambulo sritis (Tarazas)
8. Karagandos sritis
9. Kustanajaus sritis
10. Kyzylordos sritis
11. Mangystau sritis (Aktau)
12. Nursultanas*
13. Pavlodaro sritis
14. Pietu Kazachstano sritis (Symkentas)
15. Rytu Kazachstano sritis (Oskemenas)
16. Vakaru Kazachstano sritis (Oralas)
17. Siaures Kazachstano sritis (Petropavlas)

Pastabos: Skliaustuose nurodytas srities centro pavadinimas, jei sritis nepavadinta tuo paciu vardu; nuo 1995 m. Baikonyras ir 6000 km2 aplink ji su kosmodromo statiniais isnuomoti Rusija iki 20 metu. Neseniai nuoma pratesta iki 2050 m.

Kiekvienam administraciniam vienetui vadovauja akimas, skiriamas prezidento. Miestu merus (akimus) skiria sriciu akimai.

Pagrindinis straipsnis - Kazachstano geografija.

Kazachstanas yra paciame Eurazijos viduryje ir tesiasi nuo Volgos lygumos vakaruose iki Altajaus rytuose, nuo Vakaru Sibiro lygumos siaureje iki Tian Sanio pietuose. Tai yra didziausia pasaulyje valstybe, kuri neturi priejimo prie atviros juros.

Salies pavirsius labai kontrastingas. Visa siaures rytine salies puse uzima Kazachstano kalvynas, iskylantis iki 1566 m. Siaureje teritorija leidziasi i Vakaru Sibiro lyguma. Centre sali kerta Turano zemuma ir Turgajaus lovys. Siaures vakaruose yra pietines Uralo priekalnes - Mugodzarai (iki 657 m aukscio), o Mangyslako pusiasalyje - Ustiurto plynaukste. Paciuose vakaruose, aplink Kaspijos jura driekiasi Pakaspijo zemuma, kurioje yra viena zemiausiu sausumos vietu pasaulyje - Karagijes iduba (-132 m). Kalnai iskile Kazachstano pietrytiniuose ir rytiniuose pakrasciuose: Altajus, Sauras, Tarbagatajus, Dziungarijos Alatau bei siaurines Tian Sanio paslaites. Siuose kalnuose, Kirgizijos pasienyje, yra auksciausia Kazachstano vieta - Chan Tengri kalnas (7010 m).

Tankiausias upiu tinklas yra Kazachstano siaureje, kur prasideda Arkties vandenyno baseino upes - Irtysius, Tobolas, Isimas. Likusioje salies dalyje upiu tinklas retas, daug upiu sausru metu isdziusta, per liutis keicia vaga, neturi ziociu. Vakarine Kazachstano puse priklauso Kaspijos baseinui (Uralas, Emba), pietine - Aralo baseinui (Syrdarja). Daug kitu upiu iteka i seklias druskingas idubas (nenuotakus baseinas) ar pranyksta dykynese (Cu, Ilis, Sarysu, Turgajus ir kt.). Kazachstano teritorijoje gausu ezeru (> 48 tukst.). Dauguma ju yra druskingi, laikinai isdziustantys, senvaginiai. Vakaruose telkso didziausias pasaulio ezeras - Kaspijos jura. Taip pat kiti dideli ezerai yra Aralo jura (nunykes), Balchasas, Alakolis, Tengizas, Zaisanas ir kt. Drekinimo reikmems sudaryta nemazai tvenkiniu (Buchtarmos, Sardaros, Kapsagajaus ir kt.) bei drekinimo kanalu (Irtysiaus-Karagandos). Kalnuose plyti daugiau kaip 2 700 ledynu.

Budingi dirvozemiai yra juodzemiai, kastonzemiai, pilkzemiai, rudzemiai. Didziaja dali salies ploto uzima bekrasciai pievu plotai - Kazachstano stepe, kuria sudaro asuociu, kieciu bei migliniu augalai. Ji kaitaliojasi su miskastepemis (siaureje), pusdykumemis, o viduryje ir pietuose pereina i dykumas (Betpak Dala, Mujunkumas, Aralo Karakumai). Kalnu slaituose plyti kalnu stepes, spygliuociu miskai (ypac Srenko egliu), kalnu pievos. Kalnuose isteigti draustiniai (Almatos, Aksu-Dzabagli, Baraskelmeso ir kt.), nacionaliniai parkai, o stepiu plotai Saryarka paskelbti pasaulio paveldo objektu.

Kazachstano klimatas ryskiai zemyninis, kontrastingas. Salis patenka i keleta klimato zonu: saltu ziemu vidutiniu platumu, pusdykumiu ir dykumu. Sausio menesio vidutine temperatura svyruoja nuo -18 degC siaureje iki -3 degC pietuose, liepa buna apie +19 degC siaureje ir +28-30 degC pietuose. Siaureje per metus iskrenta iki 300 mm krituliu, centrinese srityse, dykumose - maziau 100 mm, kalnu slaituose - iki 1600 mm.^[11]

Pagrindinis straipsnis - Kazachstano ekonomika.

Kazachstanas turi didziulius akmens anglies bei gelezies rudos isteklius, taip pat didziausia pasaulyje chromo kasykla. 2002 m. buvo isgauta 360 mln. bareliu naftos, is viso uz 7 mlrd. euru.

Taip pat valstybes gelmese yra aukso, vario, cinko, svino, mangano, chromo bei urano. Kasyba yra pagrindine Kazachstano ukio saka. Nuo 1999 m. BVP kasmet augo apie 9,3 proc.

Salies ekonomini augima is esmes leme naftos ir duju eksporto apimties didejimas bei aukstos pasaulines naftos kainos. Naftos doleriais besimaitinancio Kazachstano strategine, ekonomine ir politine svarba regione suvokia tiek kaimynes Rusija ir Kinija, tiek Europa ir JAV, siekiancios su sia salimi glaudesnes partnerystes.

Kazachstano eksportuojama produkcija - mineralai, gelezis, plienas, nafta. Importuojama produkcija - masinos, transporto iranga, instrumentai, aparatai. Pagrindines eksporto kryptys yra Rusija, Italija, Prancuzija, Sveicarija, Kinija, Nyderlandai. Importo - Rusija, Kinija, JAV, Ukraina, Vokietija.

Pagrindinis straipsnis - Kazachstano demografija.

Pasak 2016 m. apskaiciavimu, kazachai sudaro 66,5 %, rusai - 20,6 %, uzbekai - 3,1 %, ukrainieciai - 1,6 %, uigurai - 1,5 %, totoriai - 1,1 %, vokieciai - 1,0 %.^[14] Tokia misri sudetis yra is dalies del ketvirtame-sestame XX amziaus desimtmeciuose vykdytu Stalino tremimu, kai i darbo stovyklas Kazachstane buvo atvezami tiek rusai (dazniausiai apkaltinti buvimu valdzios opozicijoje), tiek tautines mazumos (ypac vokieciai, lenkai, ukrainieciai, cecenai ir kurdai). Taip pat gan didelis skaicius rusu imigravo i Kazachstana Chrusciovo eros metu.^[15] Iki 1991 m. salyje buvo mazdaug 1 milijonas vokieciu, bet daugelis ju po Sovietu Sajungos zlugimo emigravo i Vokietija.^[16] Panasiai didzioji dalis mazesnio Kazachstano graiku populiacijos emigravo i Graikija.

Salis turi dvi oficialias kalbas: kazachu ir rusu. Rusiskai moka 95 % Kazachstano populiacijos, ji yra kasdieniniu reikalu bei skirtingu salies tautu tarpusavio bendravimo kalba. Kazachiskai moka 64,4 % salies gyventoju.^[13][17]

1994 m. duomenimis, 44 % Kazachstano gyventoju yra musulmonai (daugiausiai sunitai), 47 % - staciatikiai ir 2 % - protestantai (daugiausiai baptistai).^[18] Pasak Kazachstano ambasados Jungtineje karalysteje, 2007 m. 57 % visu tikinciuju yra musulmonai ir 40 % - krikscionys. Taip pat ambasada teige, kad daugelis salies gyventoju nera giliai tikintys.^[17]

Pagrindinis straipsnis - Kazachstano kultura.

• Kazachstano rysiai
• Kazachstano transportas
• Kazachstano karines pajegos
• Kazachstano tarptautiniai santykiai
• Kazachstano sventes

Bendros nuorodo:

• Nuotraukos
• Geopolitika.lt: Kazachstanas - ekonomine galia ir priklausomybe nuo Rusijos

Zemelapiai:

• Kazachstano fizinis zemelapis
• Kazachstano pagrindiniu keliu zemelapis
• Kazachstano administracinis - politinis zemelapis
• Kazachstanas per google zemelapi

Laikas ir orai:

• Nur Sultano laikas
• Kazachstano orai

• Kazachstanas

• Straipsniai su neveikianciomis nuorodomis
• Webarchive sablono Wayback nuorodos