Light Mode

Pereiti prie turinio

Explorer 3

Straipsnis is Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 Demesio! Straipsnis ar jo dalis neturi isnasu i patikimus saltinius. Del to medziaga gali buti nepatikima.
Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali buti trinama. Paieskokite patikimu saltiniu ir paremkite medziaga isnasomis i saltinius.

Explorer 3

Organizacija: Armijos balistiniu raketu agentura
Salis: JAV
NSSDC ID: ?
Misijos tikslas: Kosmines radiacijos ir mikrometeoritu tyrimas
Misijos tipas: apskriejimas
Paleidimo data: 1958 m. kovo 26 d.
Mase: 14,1 kg
Misijos rezultatas: dalinai sekminga

Explorer 3 - suduzusio Explorer 2 pakaitalas. Tyre kosmine radiacija ir mikrometeoritu smugius i aparato korpusa. Tuo metu gan placiai buvo isivyravusi versija, kad del didziules radiacijos ir gausybes mazu meteoritu skraidanciu orbitoje kosminiai skrydziai pasmerkti baigtis tik avarijomis. Explorer programa aptiko ir viena ir kita, imontuotas Explorer 3 Geigerio skaitiklis netgi perdege, bet noro skristi tai nenumalsino. Veliau del to paleistas Explorer 4, kuris detaliau ir su sudetingesniais instrumentais tyre kosmine radiacija.

Savo misija ir konstrukcija Explorer 3 buvo panasus i Explorer 1. Sis kosminis palydovas buvo paleistas is Cape Canevaral oro pajegu bazes Floridoje (dabar Kenedzio kosminiu skrydziu centras) 1956 metu kovo 26 d. Sis irenginys buvo paleistas Jupiter-C nesanciosios raketos.[1][2]

Explorer 3 buvo paleistas tarptautiniais geofiziniais metais (TGM). JAV armija paleido palydova ekscentriska orbita, kurios perigejus - 186 km, o apogejus - 2799 km. Jo svoris buvo 14,1 kg, kuriu 8,4 kg sudare instrumentai. Aparatas sukosi 750 apsisukimu per minute aplink savo asi greiciu. Sio erdvelaivio tikslai buvo testi Explorer 1 misija. Erdvelaivyje buvo itaisytas Geigerio-Miulerio skaitiklis ir mikrometeoritu detektorius.

Explorer 3 buvo stabilizuotas nuo sukimosi ir turejo juostu irasymo irengini, skirta kiekvienos orbitos radiacijos matavimo rezultatu registravimui. Duomenys buvo siunciami 60 mW siustuvu, kuris dirbo 108,03 MHz dazniu ir 10 mW siustuvu, kuris dirbo 108,00 MHz dazniu. Palydovas buvo nudazytas baltais ir tamsiai zaliais dryziais, kad suteiktu pasyvia temperaturos kontrole.

Elektros energija tieke Ni-Ca chemines baterijos, kurios sudare apie 40 % svorio. Galingesniam siustuvui ju uztektu 31 dienai, o silpnesniam - 105 dienai. Netrukus po paleidimo buvo aptikta, kad palydovas vartaliojasi 7 sekundziu periodu. 1958 metu geguzes 27 d. palydovas nukrypo nuo orbitos. Tai buvo 93-ia diena nuo paleidimo.

Explorer palydovu atrastas Van Aleno radiacijos ziedas buvo vienas didziausiu TGM atradimu.

  1. | Matt Bille and Erika Lishock, The First Space Race: Launching the World's First Satellites, Texas A&M University Press, 2004, Chapter 5
  2. | ,,Project Vanguard -- Why It Failed to Live Up to Its Name". Time. 1957-10-21. Suarchyvuotas originalas 2008-05-15. Nuoroda tikrinta 2008-02-12.