Pereiti prie turinio

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija

Straipsnis is Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta is puslapio ESBO)
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija
Organization for Security and Co-operation in Europe
SantrumpaESBO, OSCE
Ikurta1973 m. liepos 3-7 d.
TipasTarptautine organizacija
BustineViena, Austrija
Naryste57 salys nares
11 bendradarbiavimo partneriu
Oficialios kalbosAnglu, prancuzu, vokieciu, italu, rusu, ispanu
Generalinis sekretoriusHelga Schmid
Tinklalapisosce.org

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) (angl. Organization for Security and Co-operation in Europe, OSCE) - didziausia pasaulyje regionine tarptautine organizacija, pletojanti priemones, skirtas mazinti karines konfrontacijos ir sustiprinti sauguma Europoje. Ji vienija 57 valstybes, esancias Siaures Amerikoje, Europoje ir Centrineje Azijoje.

Ikurta 1973 m. liepos 3 - 7 d. JAV, Kanados, 33 Europos saliu uzsienio reikalu ministru konferencijoje Jungtiniu Tautu Organizacijos Chartijos VIII dalies kontekste kaip Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencija (ESBK), pervadinta 1995 m. sausio 1 d.

2011 m. organizacijai pirma karta pirmininkavo Lietuva.

ESBK/ESBO dalyviai

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]
Valstybe Prisijungimo data Pasirase Helsinko baigiamaji akta Pasirase Paryziaus Chartija Naujajai Europai
Albanija 1991-06-19 1991-09-19 1991-09-17
Andora 1996-04-25 1999-11-10 1998-02-17
Armenija 1992-01-30 1992-07-08 1992-04-17
Austrija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Azerbaidzanas 1992-01-30 1992-07-08 1993-12-20
Baltarusija 1992-01-30 1992-02-26 1993-04-08
Belgija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Bosnija ir Hercegovina 1992-04-30 1992-07-08
Bulgarija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Kanada 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Kroatija 1992-03-24 1992-07-08
Kipras 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Cekija 1993-01-01
Danija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Estija 1991-09-10 1992-10-14 1991-12-06
Suomija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Prancuzija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Gruzija 1992-03-24 1992-03-24 1994-03-24
Vokietija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Graikija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Vatikanas 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Vengrija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Islandija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Airija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Italija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Kazachstanas 1992-01-30 1992-07-08 1992-09-23
Kirgizija 1992-01-30 1992-07-08 1994-06-03
Latvija 1991-09-10 1991-10-14 1991-12-06
Lichtensteinas 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Lietuva 1991-09-10 1991-10-14 1991-12-06
Liuksemburgas 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Makedonija 1995-10-12
Malta 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Moldova 1992-01-30 1992-01-30 1993-01-30
Monakas 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Juodkalnija 2006-06-22 2006-09-01
Nyderlandai 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Norvegija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Lenkija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Portugalija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Rumunija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Rusija 1973-06-25 (kaip TSRS) 1975-08-01 1990-11-21
San Marinas 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Serbija (kaip Jugoslavija) 2000-11-10 2000-11-27 2000-11-27
Slovakija 1993-01-01
Slovenija 1992-03-24 1992-07-08 1993-03-08
Ispanija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Svedija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Sveicarija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Tadzikistanas 1992-01-30 1992-02-26
Turkija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Turkmenistanas 1992-01-30 1992-07-08
Ukraina 1992-01-30 1992-02-26 1992-06-16
Jungtine Karalyste 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Jungtines Valstijos 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Uzbekistanas 1992-01-30 1992-02-26 1993-10-27

ESBO struktura[1] [2] [3] [4]

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]

Auksciausio lygio (virsuniu) susitikimai

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]

Jie priima principinius nutarimus organizacijos veiklos ir tolesnes raidos klausimais, nustato prioritetus ir orientyrus auksciausiu politiniu lygiu.

Ministru taryba (MT)

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]

Tai - pagrindine sprendimu priemimo ir vykdomoji institucija, kuria sudaro valstybiu dalyviu uzsienio reikalu ministrai. Taryba renkasi maziausiai karta per metus, paprastai baigiantis kiekvienai pirmininkavimo ESBO kadencijai. 2006-11-01 Ministru taryba patvirtino ESBO darbo tvarkos taisykles Archyvuota kopija 2014-09-01 is Wayback Machine projekto..

Nuolatine taryba

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]
ESBO Nuolatine taryba

Ji susideda is valstybiu dalyviu nuolatiniu atstovu, renkasi karta per savaite, taip pat gali buti saukiama esant butinumui bet kada. Nuolatine taryba yra nuolatine politiniu konsultaciju ir sprendimu priemimo visais organizacijos veiklos klausimais institucija.

Saugumo ir bendradarbiavimo forumas (SBF)

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]

Jis susideda is valstybiu nariu delegaciju prie ESBO atstovu, susitinka karta per savaite konsultacijoms ir deryboms del konkreciu priemoniu, susijusiu su saugumo ir stabilumo Europoje stiprinimu. Pagrindiniai forumo tikslai yra derybos del ginklavimosi kontroles, nusiginklavimo ir pasitikejimo bei saugumo stiprinimo priemoniu, reguliarus bendradarbiavimas ir konsultacijos tam, kad kiek imanoma butu sumazinta konfliktu galimybe. Jis taip pat yra atsakingas uz pasitikejimo ir saugumo uztikrinimo priemoniu igyvendinima, kurio viena is kontroles formu yra kasmetiniai igyvendinimo vertinimo susitikimai ir kiti renginiai, kuriu tikslas - didinti tarpusavio pasitikejima.

Veikiantysis pirmininkas

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]

Veikiantysis pirmininkas yra auksciausias ESBO pareigunas, atsakingas uz organizacijos kasdiene veikla, jos koordinavima ir konsultacijas. Juo vieneriems metams skiriamas valstybes, kuri paskutine renge MT sesija, uzsienio reikalu ministras. Pirmininkas gali pasinaudoti vadinamojo Trejeto (Troikos), kuri sudaro ankstesnis, esamas ir busimas pirmininkas, pagalba, atsiskaitydamas uz savo veikla MT ir Vyresniajai tarybai. Be to, pirmininkas gali inicijuoti specialiuju tikslu grupiu (Ad Hoc Steering Groups) steigima. Tokios grupes teikia parama pirmininkui, uzkertant kelia konkretiems konfliktams, reguliuojant krizes ir sprendziant gincus.

Pirmininkavimo istorija (nuo 1991 m.):

Metai Valstybe Veikiantysis pirmininkas
1991 Vokietija Hans-Dietrich Genscher (nuo 1991-06)
1992 Cekoslovakija Jiri Dienstbier (iki 1992-07-02); Jozef Moravcik (nuo 1992-07-03)
1993 Svedija Margaretha af Ugglas
1994 Italija Beniamino Andreatta (until 11 May); Antonio Martino (from 12 May)
1995 Vengrija Laszlo Kovacs
1996 Sveicarija Flavio Cotti
1997 Danija Niels Helveg Petersen
1998 Lenkija Bronislaw Geremek
1999 Norvegija Knut Vollebaek
2000 Austrija Wolfgang Schussel (iki 2000-02-04); Benita Ferrero-Waldner (nuo 2000-02-05)
2001 Rumunija Mircea Geoana
2002 Portugalija Jaime Gama (iki 2002-04-06); Antonio Martins da Cruz (nuo 2002-04-07)
2003 Nyderlandai Jaap de Hoop Scheffer (iki 2003-12-03); Bernard Bot (nuo 2003-12-04)
2004 Bulgarija Solomon Passy
2005 Slovenija Dimitrij Rupel
2006 Belgija Karel De Gucht
2007 Ispanija Miguel Angel Moratinos
2008 Suomija Ilkka Kanerva (nuo 2008-04-04); Alexander Stubb (nuo 2008-04-05)
2009 Graikija Dora Bakoyannis (iki 2009-10-05); Giorgos Andrea Papandreou (nuo 2009-10-06)
2010 Kazachstanas Kanat Saudabayev
2011 Lietuva Audronius Azubalis
2012 Airija Eamon Gilmore
2013 Ukraina Leonid Kozhara
2014 Sveicarija Didier Burkhalter
2015 Serbija Ivica Dacic
2016 Vokietija Frank-Walter Steinmeier
2017 Austrija Sebastian Kurz (iki 2017-12-18); Karin Kneissl (nuo 2018-12-18)
2018 Italija Angelino Alfano (2018-06-01); Enzo Moavero Milanesi (nuo 2018-06-01)
2019 Slovakija Miroslav Lajcak

Generalinis sekretorius

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]
ESBO generalinis sekretorius Marc Perrin de Brichambaut

Generalinis sekretorius yra skiriamas MT trejiems metams. Jis veikia kaip pirmininko atstovas ir padeda pirmininkui jo veikloje, siekiant ESBO tikslu igyvendinimo, kartu su pirmininku rengia svarbiausius susitikimus ir uztikrina priimtu sprendimu vykdyma. Generalinis sekretorius yra auksciausias organizacijos administracinis pareigunas.

Jam vadovauja generalinis sekretorius. Sekretoriato bustine yra Vienoje, jis susideda is keturiu skyriu:

Veikianciojo pirmininko paramos skyriaus, kuris yra atsakingas uz rysius su tarptautinemis ir nevyriausybinemis organizacijomis, santykius su spauda, visuomenes informavima ir vadinamaji "ekonomini matmeni";

Konflikta prevencijos centro, kuris padeda igyvendinti visas akcijas, susijusias su ankstyvaja konfliktu prevencija, ir reguliuoti krizines situacijas, taip pat teikia pagalba, sioje srityje ESBO misijoms;

Konferenciju organizavimo skyriaus;

Administracijos ir biudzeto skyriaus.

Sekretoriatui taip pat yra pavaldus jo Prahos biuras, organizuojantis ir aptarnaujantis Vyresniosios tarybos susitikimus, taip pat kaupiantis organizacijos archyvus ir platinantis dokumentus.

Tarptautiniu mazumu reikalu vyriausiasis komisaras

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]

Si pareiguna, kurio bustine yra Hagoje, skiria MT, remdamasi konsensusu, rekomendavus Vyresniajai tarybai, trejiems metams. Jis turi uztikrinti kuo ankstesne konfliktu prevencija ir prireikus imtis skubiu veiksmu del itemptu situaciju susijusiu su tautiniu mazumu problemomis ir galinciu potencialiai peraugti i konflikta, kuris gali kelti gresme stabilumui, taikai ar pabloginti valstybiu dalyviu santykius ESBO regione.

Demokratiniu instituciju ir zmogaus teisiu biuras

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]
DIZTB direktorius Janez Lenarcic

Demokratiniu instituciju ir zmogaus teisiu biuras, anksciau zinomas kaip Laisvu rinkimu biuras, veikia Varsuvoje. Tai - pagrindine ESBO institucija, teikianti parama valstybems dalyvems bei koordinuojanti ju veikla zmogaus teisiu, demokratijos ir istatymu virsenybes igyvendinimo srityje. Biuras organizuoja ekspertu susitikimus ir seminarus, stebi rinkimus ir platina informacija.

Parlamentine asambleja (PA)

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]

1991 metu kova vykusioje ESBK valstybiu parlamentaru konferencijoje, atsizvelgiant i Naujosios Europos Paryziaus chartija buvo pritarta isteigti PA. Si institucija, sudaryta is 320 valstybems dalyvems atstovaujanciu parlamentaru, veikia karta per metus: vyksta sesijos, kurias organizuoja ESBO PA sekretoriatas Kopenhagoje, ir priimamos rekomendacines rezoliucijos.

Sutaikymo ir arbitrazo teismas

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]

Jis buvo isteigtas remiantis 1992 metu gruodi pasirasyta ESBO sutaikymo ir arbitrazo konvencija, isigaliojusia 1994 metu gruodi. Teismas, kuris yra isikures Zenevoje, nagrineja valstybiu - konvencijos dalyviu jam pateiktus gincus.

ESBO visuotinio saugumo koncepcija

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]

ESBO saugumo koncepcija sudaryta is keleto komponentu. Tai - politinis ir karinis matmuo, sudarantis vadinamaja ,,pirmaja pintine", ekonominis matmuo - ,,antroji pintine" ir zmogaus teises bei su tuo susije klausimai - ,,trecioji pintine". Sprendimai priimami konsensuso principu.

ESBO ir Lietuva

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]

1991 m. rugsejo 10 d. Lietuva prisijunge prie ESBK valstybiu - dalyviu. Tais paciais metais Vienoje buvo ikurta Lietuvos Respublikos misija prie Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos. Ikurus Lietuvos Respublikos misija prie ESBO, jos vadove 1991 m. rugsejo 17 d. paskirta Ginte Bernadeta Damusis.

Butent sios organizacijos deka Rusijos kariuomene pasitrauke is Lietuvos ir kitu Baltijos valstybiu teritorijos. Tai salygojo Lietuvos nepriklausomybes atkurimo itvirtinima ir jos tarptautini pripazinima.[5] [6] [7] [8]

1991 m. spalio 14 d. Lietuva pasirase 1975 m. Helsinkio baigiamaji akta.

1991 m. gruodzio 6 d. Lietuva pasirase 1990 m. Paryziaus Chartija Naujajai Europai.

1996 m. gruodzio men. priimtas LR Nacionalinio saugumo pagrindu istatymas, kuris Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos dokumentus (taip pat ir JTO dokumentus) paskelbe Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindu.

1999 m. vasario 17 d. ambasadoriumi prie ESBO ir JTO skyriaus Vienoje pradejo dirbti Sarunas Adomavicius.

1999 m. gruodzio men. Lietuva prisijunge prie Stambulo Europos Saugumo Chartijos.

2003 m. spalio 9 d. ambasadoriaus prie tarptautiniu organizaciju Vienoje pareigas uzeme Rytis Paulauskas.

2008 m. rugpjucio 12 d. Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir igaliotuoju ambasadoriumi prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos paskirtas Renatas Norkus.

Nuo 2012 m. sausio 17 d. Lietuvos atstovu prie ESBO paskirtas Giedrius Cekuolis.

2009 m. birzelio 29 d. - liepos 3 d. ESBO Parlamentines Asamblejos Vasaros sesija vyko Vilniuje (Seimo rumuose).

2011 m. Lietuva (pirmoji is Baltijos valstybiu) pirmininkavo ESBO. Sis pirmininkavimas padejo Lietuvai padidinti savo itaka tarptautiniuose procesuose.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikiteksta]
  1. | referatas
  2. | ESBO zinynas ISBN 3-902107-00-6
  3. | Pertrauskas Z., Steponavicius G. Lietuva ir tarptautines organizacijos. Kaunas, 1998
  4. | Zalimas D., Zalkauskaite - Zilimiene S., Petrauskas Z., Saladzius J. Tarptautines organizacijos. Vilnius
  5. | referatas
  6. | ESBO zinynas ISBN 3-902107-00-6
  7. | Pertrauskas Z., Steponavicius G. Lietuva ir tarptautines organizacijos. Kaunas, 1998
  8. | Zalimas D., Zalkauskaite - Zilimiene S., Petrauskas Z., Saladzius J. Tarptautines organizacijos. Vilnius